Pastaruoju metu galvijų ūkiuose stebimas klostridiozių atvejų skaičiaus didėjimas. Ar jau susidūrėte su šia pavojinga infekcija savo ūkyje? Ar pastebėjote staigų galvijų sveikatos pablogėjimą be aiškios priežasties? Klostridiozės nėra naujos ligos - jos pasitaikydavo mūsų ūkiuose ir anksčiau, tačiau dabar stebime neraminančią tendenciją, kad vis daugiau ūkių susiduria su šia problema.

BENDRIEJI KLOSTRIDIOZIŲ POŽYMIAI

SVARBU ŽINOTI: Galvijas gali susirgti klostridioze net ir puikiai prižiūrimame ūkyje. Gali pasireikšti itin staigiai, be išankstinių požymių. Liga yra klastinga tuo, kad pasireiškia skirtingais simptomais. Žemiau išvardinti būdingi, tačiau anaiptol ne visi klostridiozių požymiai:

  • Staigi ūmi būklė - gyvulys ryte gali atrodyti visiškai sveikas, o vakare jau būti kritiškai sergantis ar net nugaišęs be jokių išankstinių požymių
  • Tinimai ir dujų sankaupos - galima pastebėti patinusias kūno vietas, ypač galūnėse; paspaudus jaučiamas traškesys (dujų burbulai po oda)
  • Raumenų skausmingumas - dažniausiai patinsta užpakalinės kojos, gyvulys vengia remtis, šlubuoja; patinimas gali būti karštas liečiant, vėliau tampa šaltas
  • Nervų sistemos sutrikimai - gyvulys staiga negali atsistoti, atsiranda užpakalinės kūno dalies silpnumas ar visiškas nevaldymas, koordinacijos sutrikimas
  • Virškinimo trakto problemos - staigus, gausus viduriavimas, neretai su kraujo priemaišomis; išmatos gali būti juodos, tamsiai raudonos ar putojančios
  • Hemoraginiai pasireiškimai - kraujavimas iš natūralių kūno angų (nosies, burnos, išangės); matomi raudoni, violetiniai ar tamsiai mėlyni plotai ant odos
  • Temperatūros pokyčiai - infekcijos pradžioje dažnai pakyla kūno temperatūra (41-42°C), vėliau temperatūra gali staigiai kristi žemiau normos (< 38°C)

KLOSTRIDIOZĖS VERŠELIAMS

Veršeliai yra ypač jautrūs klostridiozėms. Jie dažniausiai serga žarnyno uždegimu su toksinų išsiskyrimu (sukelia Clostridium perfringens) bei botulizmu.

Specifiški veršelių simptomai:

  • Staigus pilvo išpūtimas (timpanija) - pilvas greitai didėja, tampa įtemptas, skausmingas liečiant
  • Intensyvus viduriavimas su krauju - išmatos skystos, su aiškiai matomais kraujo pėdsakais ar gleivėmis
  • Greita dehidratacija - įdubusios akys, sausa oda, sulėtėjęs kapiliarų prisipildymo laikas
  • Bendrasis silpnumas - veršelis guli, nenori atsikelti, nereaguoja į stimuliaciją

Greita diagnostika: Išmatų ir kraujo tyrimai – greičiausi būdai nustatyti klostridijų infekcijas veršeliams.

KAS YRA CLOSTRIDIUM BAKTERIJOS IR KAIP JOS PLINTA

Clostridium yra bedeguonėje aplinkoje gyvenančių bakterijų gentis, natūraliai randama dirvožemyje. Šios bakterijos formuoja sporas, kurios gali išlikti dirvoje net keletą dešimtmečių. Infekcija dažniausiai įvyksta, kai gyvuliai su pašaru ar vandeniu praryja bakterijas ar jų sporas.

Klostridiozė randama įvairiuose ūkiuose, kurie skiriasi geografija, šėrimo racionais, produktyvumu ir laikymo sąlygomis. Viena tikėtiniausių bendrų priežasčių jog problema ūmėja – kintantis klimatas, kai šiltėjančios žiemos ir ekstremalios oro sąlygos (sausros, liūtys, karščiai) keičia dirvožemio mikroflorą ir susidaro palankios sąlygos klostridijoms daugintis.

Didesnė klostridijų koncentracija būdinga: durpingiems, molingiems, užliejamiems dirvožemiams, srutomis ir mėšlu tręšiamiems laukams.

Svarbu žinoti: Klostridiozės dažniau pasireiškia stresinėse situacijose (apsiveršiavimas, užtrūkinimas), tačiau liga gali išsivystyti ir be aiškių stresinių veiksnių.

DIAGNOSTIKA

Klostridiozių diagnostika remiasi klinikiniais požymiais, laboratoriniais tyrimais ir gyvulio skrodimo metu matomais būdingais pakitimais. Kraujo tyrimuose dažnai matomi raumenų ar kepenų pažeidimai, pakitęs fosforo, magnio ir kalcio kiekis.

Klaidinantys simptomai: Esant klostridiozei gali trūkti kalcio, magnio ir fosforo, nes audinių irimo bei uždegimo metu šie mineralai intensyviai eikvojami. Dėl to klinikiniai požymiai gali klaidinančiai priminti šių mineralų trūkumą, nors pagrindinė problema yra infekcija.

Ne visada pakanka vien klinikinio įvertinimo - laboratoriniai tyrimai gali būti lemiami diagnozei nustatyti.

PREVENCIJA IR KONTROLĖ

Vakcinacija

Vakcinacija išlieka efektyviausia klostridiozių prevencijos priemonė. Rekomenduojama vakcinuoti visą bandą pagal gamintojo nurodytą schemą ir reguliariai atnaujinti vakcinaciją.

Šėrimo sprendimai

  • Užtikrinti gerą prieskrandžio veiklą - gyvosios mielės ir buferiai, kurie stabilizuoja didžiojo prieskrandžio pH ir pagerina mikrofloros sudėtį
  • Natūrali medžio anglis toksinams surišti - veikia kaip absorbentas, kuris prisijungia ir pašalina klostridijų toksinus
  • Vidutinės grandies riebiosios rūgštys - turi antimikrobinį poveikį prieš daugelį patogenų, įskaitant klostridijas

Siloso gamyba

  • Kokybiški siloso inokuliantai, skatinantys greitą pH mažėjimą
  • Tinkamas siloso suspaudimas ir sandarinimas, vengiant oro kišenių
  • Vengti dirvožemio patekimo į silosą - tai pagrindinis klostridijų šaltinis
  • Netręšti žolynų srutomis, ypač pavasarį ir vasarą prieš pjovimą

Mėšlo ir srutų tvarkymas

Sergančios karvės su išmatomis pašalina didelį kiekį klostridijų. Tręšiant laukus mėšlu ar srutomis iš infekuotų bandų, bakterijos patenka į dirvožemį ir gali būti "parvežtos" atgal į ūkį su pašarais.

Klostridiozių prevencija reikalauja kompleksinio požiūrio. Tinkamai taikant vakcinacijos programas, optimizuojant šėrimą ir pašarų ruošimą, bei laikantis tinkamų higienos sąlygų, galima ženkliai sumažinti šių ligų riziką ir ekonominius nuostolius jūsų ūkyje.